- išžarginti
- išžargìnti tr. 1. D.Pošk, S.Dauk priversti išsižergti, išsiskėsti: Sėdi vaiką pasisodinęs, išžargìnęs Mrc. Išžárgino vaiką, iššutusius kirkšnelius pabarstė su bulbiniu krekmolu ir suvystė Vkš. Nevaryk karvių ant ledo, kad neišžargìntum Žgč. Kai kojas išžárgini labiau, tai geriau kailį lupt Kair. ^ Ko čia stovi kaip išžargintas Lž. 2. išskėsti: Vieną nuo kito taip išžargìno pirštus Nmk. Trainija tokia išžárginta DūnŽ. Žirkles reik išžárgintas galąsti Vkš. Benas išžargina trikampį, smeigia į žemę, prisuka teodolitą J.Ap. 3. End išskleisti, išplėsti: Išžárginau tą kerą, ka džiūtum DūnŽ. An tako toks išžargintas medis pastatytas Užv. Tris pėdus suriši, išžárgini, an tų trijų kiek nori tiek [dedi] Sd. Išžargináu tą laišką an stalo Krš. 4. išprievartauti, išžaginti: Vyriškas, mergaitę išžarginęs, turėjo sau už žmoną paimti arba būti išmestu šunims S.Dauk. Kas išžargino mergaitę arba žmoną, tas ugnė[je] gyvas buvo sudegintas S.Dauk. Išžarginti, varauti S.Dauk. ║ išniekinti: Vietoje Lietuvos liekanų išrisavotas akmuo Dūnos (Dauguvos) upėje su maskolišku kryžiumi ir parašu be mažiausios vertybės!.. Toliaus dar išžargintas Perkūnas A1884,138. \ žarginti; antžarginti; apžarginti; įžarginti; išžarginti; pažarginti; peržarginti; pražarginti; sužarginti; užžarginti
Dictionary of the Lithuanian Language.